
Lietuvos politikos padangę sudrebinus stipriems pokyčiams nusprendžiau kandidatuoti į Prezidento postą. Tikiu, kad daug kam vis dar kyla begalė neatsakytų klausimų apie paskutinius įvykius, tačiau šį straipsnį rašau tam, kad geriau pristatyt save, savo viziją ir kaip matau Lietuvos dabartį ir ateitį. Praeitim pasidžiaugėme, ją išbučiavome ir išlydėjome, o dabar neriam gilyn.

Prie žaidimo prisijungiau daugmaž sausio 9d. ir kone iškart žinojau, kad man čia patiks. Esu žmogus, kuris mėgsta susirast veiklą veikloj, todėl gan greit nėriau į produktų rinką, siekdamas užsidirbti papildomą pinigėlį. Tuo metu konkurencija buvo mažesnė, todėl sekėsi gerai, tačiau pamažu pradėjo pabosti. Bet tuomet atradau įrangos rinką ir reikalai stipriai pajudėjo į priekį. Įrangos gaminimas ir perpardavimas, dėžių atidarymas man buvo kaip duona ir sviestas (sviesto gal net padauginta - buvau atsidūręs administracijos akiratyje dėl galimo sukčiavimo. Koks politikas be finansinės kontroversijos, skant. Žinoma, nieko ten nebuvo ir buvau paleistas).
Viso to pašonėj po truputį pradėjau domėtis vidiniais Lietuvos reikalais, o neužilgo sulaukiau pakankamai pasitikėjimo ir buvau paskirtas Lietuvos užsienio reikalų ministru. Prisijungiau prie begalybės kanalų ir kurį laiką stengiausi padėti naujose pareigose, tačiau per ilgai ten neužsibuvau - iš https://app.warera.io/user/690b90816fdd2d7701fe85a8 gavęs https://app.warera.io/mu/690b7aa4a0d3052d4e8bb4ac raktus įvykdžiau neplanuotą pertvarką su tikslu suburti karo lauke baugiausią MU visame žaidime.
Tai nebuvo itin populiarus sprendimas, o mes su Husarais patraukėme į tuometinį Lietuvos ir Lenkijos damage proxy - Sierra Leonę. Galiu drąsiai sakyti, kad Husarų pertvarka ir persikėlimas į SL buvo geriausia, ką esu padaręs šitame žaidime. Ten greitai tapau Prezidentu ir mūsų MU, kovodamas už Lietuvą bei jos draugus/sąjungininkus, šovė į elitą:
nuo 40 iki 2 vietos total MU damage
nykštukinė Sierra Leonė užėmė net 11 vietą pasaulyje pagal total damage
Šalis, kurioje buvo viso labo 20-30 nuolat aktyvių karių ir tam prireikė vos ~3-4 mėnesių. Už šį etapą visada liksiu be galo dėkingas esamiems ir buvusiems Husarams, tai buvo pats smagiausias laikas, išmokinęs mus disciplinos ir karo meno. Ir tai buvo laikas kai aš dirbau kaip "antras" Lietuvos Prezidentas, ko pasekoje natūraliai pilnai dalyvavau tarptautiniuose reikaluose, sukūriau daugybę ryšių, stengiausi padėti ir vidiniame valdyme - puikiai suprantu kas yra disciplina ir komunikacijos galia.

Kai prisijungiau, Lietuva svyravo tarp dviženklio ir triženklio piliečių skaičiaus, daug žmonių buvo suinteresuoti į roleplay aspektą, optimizacijos ir komunikavimo įrankiai dėjo tik pirmus savo žingsnius, turėjome vieną stiprų karinį dalinį. Nuo tada progresavome labai daug:
dabar mūsų 4-5 kartus daugiau nei buvo tuomet
turime visus įmanomus instrumentus analizei bei optimizavimui
ieškome sprendimų ir tobuliname MU grandinę
įkūrėme vidines ministerijas (kaip kad URM/KAM/VRM/Naujokų/IT)
mūsų discord serveris apskritai yra labiausiai pažengęs iš visų šalių
mobilizuotis karui gebame kaip žvėrys
tad turime ne tik labai stiprius bendruomeniškumo pamatus, bet ir visas namas jau dygsta. Tačiau vienas dalykas per visą šį laiką liko nepakitęs - valdymo stilius ir žmonės, kurie priima svarbiausius sprendimus aukščiausiu lygmeniu.
Aš manau, kad Lietuva jau užaugo iki to lygio, kai jai reikia ne tik efektyvių priemonių ir aktyvių žmonių, bet ir kitokio valdymo principo. Konkrečios vidinės rolės, pasitikėjimas žmonėmis jose, atvira komunikacija ir diskusija - tai žingsniai, kuriais tikiuosi užauginti ne tik ne vieną politiką, bet ir būsimus Prezidentus. Nenoriu tikėti, kad mes ir vėl mėnesių mėnesius rinksime šalies galvą be realios konkurencijos. Todėl vienas mano tikslų yra pačiam ją sukurti.
Noro ir žmonių netrūksta - trūksta konkretumo, aiškumo ir konsultavimo. Jau pradėjome dirbti ties leidžiamų įstatymų aptarimais, kas yra visiška naujovė, taip pat turime ruošiamą valstybės sandaros ir procesų gidą vardan skaidrumo ir efektyvaus bendradarbiavimo vidinėse ministerijose. Noriu išdirbti šiuos aspektus, taip kongresą paversdamas dirbančiomis smegenimis, o ne vien priimti/susilaikyti/atmesti simuliatoriumi.
Ir nepaisant to, kokios įsitraukusios ir demokratiškos Lietuvos aš norėčiau, savo paties kailiu suprantu, kad tai nėra visada įmanoma. Esu visiškai pasiruošęs prisiimti visą reikiamą atsakomybę ant savo pečių priimant sunkų ar laikui jautrų sprendimą. Tam itin vertinu šaltą protą ir nepasidavimą emocijomis. To sau ir linkiu išrinkimo atveju.

Esu visiškai pasišventęs IB aljansui ir jo tikslams. Visada buvau į aljansą ir užsienio ryšius orientuotas, nes tikiu ir žinau, kad be draugų čia neįmanoma niekas. Neturiu jokių abejonių, kad IB yra tobula vieta Lietuvai, mūsų artima draugystė su šios grupės šalim-narėm tęsiasi ilgus mėnesius, per kuriuos nuveikėme daug įspūdingų dalykų ir užmezgėme tvirtus ryšius.
Reikia suprasti, kad varžovai taip pat yra stiprūs, dideli ir tobulėjantys. Pergalių ir pralaimėjimų ciklas yra neišvengiamas, tačiau svarbiausia, kas galiausiai iš balos išlipa sausas, o čia mes dar nė karto nebuvome pralaimėtojais. Tikiuosi, kad pavyks išlaikyti šią tendenciją.
Kalbant apie principinius priešus - esu patriotas ir principų laikausi. Daugiau nekomentuosiu, nes nenoriu vėl būti užtildytas, manau tikras lietuvis viską puikiai supranta.
Pabaigai - didelis ačiū https://app.warera.io/user/6878f3592bdf9a42b590de26 už visas neįkainojamas pamokas ir laiką praleistą kartu, einant petis petin politikoje bei karo lauke ir kartu vardan virtualios Lietuvos leidžiant didžiąją laisvalaikio dalį. <3